Pirmasis lietuviškas perleistas mėnraštis „Aušra“ mūsų prezidento dėka atkeliavo ir į mokyklų bibliotekas. Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad jaunoji karta su dideliu susidomėjimu paims į rankas šį leidinį ir, kad tai žadins jų patriotinę dvasią ir pilietinę galią.

6 klasės mokiniai dalyvavo šio leidinio pristatyme, dalinosi mintimis. Susipažino su įdomiais, negirdėtais mėnraščio „Aušra“ žodžiais kaip Abrūsas – rankšluostis; Degučiai – degtukai; Šmatlu – nuostabu... ir daugybe kitų... Taip pat mokiniai filmavo pristatymą, kurio vaizdo įrašas bus skelbiamas atviroje mokymosi svetainėje www.pilietiskumomokykla.lt.

„Aušra“ (Auszra), pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis. Vadintas laikraščiu. Leistas 1883 –1886 m. Mažojoje Lietuvoje (Ragainėje ir Tilžėje). Jos pasirodymą lėmė lietuvių tautinio judėjimo branda, nesėkmingi bandymai Rusijos imperijos teritorijoje įsteigti legalų laikraštį. Iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė J. Basanavičius. 

Svarbiausias laikraščio uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę. Daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką.

Aušra buvo naujo kovos su Rusijos priespauda etapo pradžia, padėjo pagrindus moderniajai lietuvių tautinei ideologijai ir kultūrai. Apie laikraštį būrėsi lietuvių inteligentai, vadinamųjų aušrininkų grupuotė. 

Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus leidinys sutalpintas į keturias knygas, pridėta ir aiškinamoji knyga – įvadinis tomas. Šitame įvadiniame tome yra atrinkti įdomiausi „Aušros“ tekstai, kuriuos galima be didelio vargo suprasti, jie tiesiog yra pritaikyti šiuolaikiniam žmogui ir, aišku, žodynėlis bei slapyvardžių rodyklė

Jonas Basanavičius kartu su bendražygiais „Aušrą“ slaptai leido 19 amžiaus pabaigoje, spaudos draudimo laikotarpiu. Mėnraštis išeidavo nedideliu pavidalu, kad tilptų į voką. Nepaisant to, kad už tai grėsė tremtis į Sibirą, laisvės ištroškę lietuviai rizikavo.

Šiandien, kuomet mes taip pat susiduriame su daugybę iššūkių, „Aušros“ atsiradimas nauju pavidalu, nauja forma labai gražiai įkūnija ir įprasmina tą svarbą žmonių savimonei šio leidinio, perkelia ją tarsi iš 19 amžiaus į 21 amžių“.

Gegužės 18 d., Šakių J. Lingio parke vyko garsinio skaitymo renginys skirtas Tremtinių metams paminėti. Renginį organizavo Šakių rajono mokyklų bibliotekininkų metodinis būrelis. Garsinio skaitymo renginyje dalyvavo komandos iš aštuonių rajono mokymo įstaigų. Viena iš jų – Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos ketvirtos klasės mokiniai, jų mokytoja V. Kasparaitienė ir bibliotekininkė D. Dvylaitienė. Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė, Šakių „Žiburio“ gimnazijos bibliotekininkė Ž. Pratusevičienė. Į renginį su saldžiomis dovanomis dalyviams atvyko Šakių raj. švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas D. Aštrauskas bei vyr. specialistės I. Kasparavičienė ir A. Kėvelaitytė. Svečiai džiaugėsi, kad renginyje gausiai dalyvavo mokiniai, palinkėjo prasmingai praleisti laiką, skaitant knygas. Renginio svečias, buvęs tremtinys iš Gelgaudiškio A. Bajerčius pasidalino savo prisiminimais iš tremties, palinkėjo moksleiviams niekada nepamiršti savo šaknų, mylėti, o reikalui esant, ginti savo Tėvynę. Skaitovų konkurso laureatė skaitė eiles. Renginio metu rajono mokyklų mokinių komandos skaitė pasirinktų kūrinių ištraukas apie tremtį- kaip ją išgyveno vaikai- kitų mokyklų atstovams. Gelgaudiškiečiai skaitė apie savo mokyklos buvusią pradinių klasių mokytoją Onutę Bakaitytę Švilpienę, ketverių metukų ištremtą kartu su tėveliais į Sibirą ir apie gelgaudiškietį Antaną Bajerčių, keturiolikos metų ištremtą su mama ir sese į Sajanų priekalnes.  Renginio pabaigoje moksleiviai atsakinėjo į klausimus, o visos komandos buvo apdovanotos saldžiais prizais ir knygomis.

 Mokyklos bibliotekos vedėja D. Dvylaitienė